Kodėl mokome bendradarbiauti? Bendravimas, bendradarbiavimas, darbas komandoje, buvimas bendruomenės nariu yra vieni svarbiausių gebėjimų, kurių reikia XXI a. žmogui (21st-century-skills). Apibendrintai šiuos gebėjimus galima apibūdinti socialumu arba socialine kompetencija, apimančia didelį spektrą įvairių gebėjimų, pavyzdžiui, veiksmingą komunikaciją, tarpasmeninių santykių kūrimą, konfliktų valdymą ir sprendimą, veikimą kartu dėl bendro tikslo ir kt. Išskiriamos dvi socialumo formos: bendravimas ir bendradarbiavimas.
Bendravimas – gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius, vieni kitus išklausyti ir suprasti, reikšti mintis teikti grįžtamąjį ryšį. Tai labiau siejama su komunikavimu.
Bendradarbiavimas – gebėjimas kartu veikti dėl bendro tikslo remiantis tarpusavio susitarimais. Tai labiau siejama su bendra veikla, gebėjimu veikiant kartu pasiekti bendrų tikslų.
Bendradarbiavimo gebėjimai turėtų būti ugdomi per kiekvieną mokomąjį dalyką ir įvairias gyvenimo mokykloje patirtis. Mokytojams kyla klausimas – kaip tai daryti? Gal pakanka įtraukti mokinius į grupinę veiklą ir tie gebėjimai išsiugdys savaime? Juk įvairūs mokymo metodai, pavyzdžiui, savitarpio pagalba mokantis, projektinis ar problemų sprendimu grįstas mokymasis, apima mokinių bendradarbiavimą. Galima sutikti, kad mokymosi bendradarbiaujant pagrindas yra mokymasis mažose grupėse. Tačiau ne kiekviena grupė yra bendradarbiaujanti (pagal Bennett et al., 2000, p. 40):
| Bendradarbiaujančios grupės | Įprastinės grupės |
| Suformuota teigiama tarpusavio priklausomybė | Nėra teigiamos tarpusavio priklausomybės |
| Kiekvienas atsako už save ir kitus komandos narius | Kiekvienas atsako tik už save, o ne kitus komandos narius |
| Heterogeniška komanda | Homogeniška komanda |
| Komandą sudarant skatinama pasitikėti, jausti atsakomybę ir susitelkti | Komanda neformuojama |
| Komandos nariai dalijasi vadovo pareigomis | Komandos lyderiu skiriamas vienas jos narys |
| Formuojami, taikomi ir įvertinami bendravimo įgūdžiai | Daroma prielaida, kad turima bendravimo įgūdžių (bet dažnai jų nėra) |
| Mokytojas nuolat stebi ir kontroliuoja grupės darbą, žymisi pastabas, teikia grįžtamąją informaciją apie jos veiklą, kai reikia, įsiterpia. | Mokytojas nestebi ir nekontroliuoja grupės darbo, neteikia grįžtamosios informacijos apie jos veiklą. |
Taigi, ne viskas, kas vyksta grupėje, yra priskirtina bendradarbiavimui, nes išmokome tik to, ko mokome sąmoningai, planuodami ir įvertindami rezultatus. Čia mums į pagalbą ateina mokymosi bendradarbiaujant strategija, siūlanti gaires bendradarbiavimo gebėjimams ugdyti.
MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT – tai mokymosi strategija, padedanti mokiniams įgyti daugiau ir gilesnių akademinių žinių, kartu paraleliai ugdant ir jų socialinius gebėjimus ir tuo sudarant sąlygas visiems patirti mokymosi sėkmę.
Mokytojai, taikantys mokymosi bendradarbiaujant strategiją, laikosi penkių svarbiausių principų (Sahlberg, 2004):
- Teigiamos tarpusavio priklausomybės formavimas grupėje. Taikomi įvairūs būdai, padedantys sustiprinti bendradarbiaujančios grupės narių atsakomybę už bendrą darbą, darnų veikimą dėl bendro tikslo.
- Asmeninės atsakomybės stiprinimas. Kiekvienas grupės narys skatinamas prisiimti individualią atsakomybę už savo bei kiekvieno kito grupės nario mokymąsi ir bendrą grupės rezultatą.
- Bendradarbiavimo gebėjimų (pvz., dalytis medžiaga, prašyti pagalbos, ramiai ir negarsiai kalbėti ir kt.) ugdymas. Mokytojas, planuodamas užduotis, įvardija mokiniams, kokius konkrečius įgūdžius jie lavins konkrečioje pamokoje, kodėl tai yra svarbu, kaip tuos įgūdžius atpažinti, įsivertinti pažangą.
- Mokymosi vertinimas. Pamokoje suplanuojami ir vertinami ne tik mokomieji ar akademiniai, bet ir socialiniai tikslai, pateikiant mokiniams aiškius vertinimo kriterijus.
- Interaktyvi užduotis. Mokytojo pateikta užduotis turi paskatinti mokinius bendradarbiauti, t. y. užduoties neįmanoma atlikti be kiekvieno grupės nario įsitraukimo. Taikomi tokie metodai, kaip durstinys, grupinis tyrimas ir daugybė kitų, kurie į užduotį įtraukia kiekvieną grupės narį.
Mokymo ir mokymosi bendradarbiaujant tikslai
Mokymasis bendradarbiaujant leidžia vienu metu siekti įvairių ugdymo tikslų ir turi keleriopą naudą:
- Pasiekiama geresnių mokymosi rezultatų, nes mokiniai, kartu kalbėdamiesi, tardamiesi, aiškindamiesi mokymosi medžiagą, ne tik ją geriau įsimena, bet ir daug geriau supranta. Mokinių grupėje vyksta dialogas, padedantis aktyviai konstruoti naujas žinias, reikšmes. Taip kuriama kolektyvinė išmintis.
- Sistemingai lavinami mokinių bendradarbiavimo gebėjimai, kurie yra mokytojų aiškiai įvardijami, sukuriamos mokinių sąveiką skatinančios patirtys, nuolat vertinama pažanga.
- Mokymasis bendradarbiaujant keičia mokinių nuostatas mokymosi, mokyklos, mokytojų, kitų mokinių atžvilgiu, kadangi jie dažniau patiria mokymosi sėkmę, geriau pažįsta save ir kitus, išmoksta kartu spręsti problemas.
- Mokymosi bendradarbiaujant strategija padeda mokytojams prisiderinti prie individualių mokinių skirtumų, jų nelaikant problema, o galimybe. Paprastai yra sudaromos heterogeniškos mokinių grupės, kuriose mokiniai geriau vieni kitus pažįsta, mokosi empatijos, savitarpio pagalbos, supratimo.
Mokymosi bendradarbiaujant strategija pasaulyje taikoma keletą dešimtmečių, tačiau ji nepraranda aktualumo ir nuolat atsinaujina. Mokymosi bendradarbiaujant svarbą pagrindžia naujausi neuropedagogikos tyrimai, kalbantys apie žmogaus smegenyse užprogramuotą bendradarbiavimo poreikį. Kita vertus, mokymasis bendradarbiaujant padeda mokytis to, kas itin aktualu šiandieniniame pasaulyje (pagal Jacobs, 2020, p. 5–6):
Kaip mokytis bendradarbiaujant skaitmeninėje erdvėje?
Šiuolaikinės komunikacinės technologijos atveria naujas galimybes bendradarbiauti ne tik su savo klasės, bet ir kitų mokyklų ar net šalių mokiniais. Mokymasis bendradarbiaujant sėkmingai įgyvendinamas ir nuotolinio mokymosi sąlygomis, lygiai taip pat įvairūs skaitmeniniai bendradarbiavimo įrankiai naudojami ir kontaktinio ugdymo metu. Mokinių ir mokytojų bendradarbiavimo galimybes išplečia:
- komunikavimo technologijos;
- specializuoti mokymuisi skirti socialiniai tinklai ar aplinkos;
- bendravimui ir dalijimuisi skirti socialiniai tinklai;
- skaitmeniniai dalijimosi, bendrinimo, bendrakūros įrankiai ir kt.
Bendrinimo galimybės leidžia mokiniams kartu dirbti atliekant tą pačią užduotį, greitai gauti grįžtamąjį ryšį, tobulinti savo darbą. Bendradarbiavimas socialiniuose tinkluose priartina mokymąsi prie mokiniams įprastos terpės, skatina jų įsitraukimą, susidomėjimą. Tačiau yra ir rizikų:
- socialiniuose tinkluose mokinių dėmesys lengvai gali nuslysti kita linkme, ir tada daug laiko prie kompiuterio išnaudojama neproduktyviai;
- socialinių tinklų platformos, buvusios sukurtos bendravimui, idėjų sklaidai, šiuo metu naudojamos rinkodaros, reklamos tikslais, ir jų turinys gali turėti neigiamą įtaką mokinių emocinei būklei, savivertei, mokymosi pažangai.
Labai svarbu, kad mokytojai ir mokiniai turėtų galimybę naudotis saugiomis, mokymuisi skirtomis skaitmeninėmis aplinkomis, skatinančiomis mokinių bendradarbiavimą. Be to, itin svarbios yra mokytojų pastangos parodyti mokiniams, kaip jie mokosi bendradarbiauti, o ne tik leisti laiką virtualioje erdvėje (Austin et al., 2010).
Literatūra
- Austin, R. et al. (2010). Collaborative digital learning in schools. Teachers՚ perception of purpose and effectiveness. Technology, Pedagogy and Education, 19(3), 327–343. https://www.researchgate.net/publication/233277928_Collaborative_digital_learning_in_schools_teacher_perceptions_of_purpose_and_effectiveness
- Bennett, B., Rolheiser-Bennett, C., Stevahn, L. (2000). Mokymasis bendradarbiaujant. Kur jausmai ir protas susitinka. Vilnius: Garnelis;
- Jacobs, G. (2020). It Takes a Village to Develop Cooperative Students. IASCE News letter, 39, 5–7. https://jasce.jp/iasce/www.iasce.net/home/IASCE-NL/39(1)_2020.pdf
- Sahlberg, P. (2004). Mokymosi bendradarbiaujant principai. Iš Motiejūnienė,, Pranckūnienė, E., Vildžiūnienė, M. (sud.). Sėkmingo mokymosi link. Vilnius: Sapnų sala.
- The Glosary of Education Reforms (2016). https://www.edglossary.org/21st-century-skills/
Eglė Pranckūnienė
2021-12-03