Asmeninė mokinio pažanga ir personalizuotas mokymas(is) tampa ypač aktualūs keičiantis požiūriui į mokymą ir mokymąsi, t. y. švietimo sistemoje pereinant nuo „mokymosi visiems“ prie kiekvieno mokinio įgalinimo mokytis (Vlies, 2020). Asmeninė pažanga ir personalizuotas mokymasis yra glaudžiai susijusios sąvokos.

ASMENINĖ PAŽANGA – tai per tam tikrą laiką pasiektas lygis, atsižvelgiant į mokymosi startą bei asmenines raidos galimybes, optimalų mokinio tempą ir bendrosiose ugdymo programose numatytus reikalavimus.

PERSONALIZUOTAS MOKYMASIS – tai aktyvus mokinio įsitraukimas į mokymąsi, individualaus mokymosi plano kūrimas, atsižvelgiant į mokinio įgūdžius, poreikius ir galimybes.

Personalizuoto mokymo(si) rezultatus liudija asmeninė mokinio pažanga. Asmeninę mokinio pažangą galime stebėti personalizuodami mokymąsi: planuodami mokymosi turinį, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio individualius gebėjimus, poreikius, aktyviam mokinio įsitraukimui į mokymąsi būtinas sąlygas, teikdami kokybišką grįžtamąjį ryšį apie daromą pažangą. Personalizuotas mokymasis dažnai tapatinamas su individualizuotu ir diferencijuotu mokymu. Tačiau šios sąvokos nėra sinonimai. Individualizuojant ar diferencijuojant mokymą, sprendimus dėl mokymo turinio, metodų, tempo ir laiko priima mokytojas. Personalizuoto mokymosi procese mokinys yra įgalinamas pats priimti sprendimus dėl savo mokymosi.

Mokinio mokymosi personalizavimas yra įprastas, mokytojui dirbant su vienu mokiniu (namų mokymas, konsultavimas ir pan.), tačiau tai tampa dideliu iššūkiu dirbant su klase (grupe). Šiuolaikinėje pamokoje mokytojai, dirbantys klasėse, kviečiami kurti personalizuotą edukacinę aplinką kiekvienam klasės mokiniui: atsižvelgti į kiekvieno mokinio gebėjimus ir interesus, laiku teikti mokiniams informaciją apie daromą pažangą, įvairias mokymosi galimybes. Personalizuoto mokymo(si) organizavimas klasėje tampa daugiasluoksniu ir sudėtingu procesu (Kvieskienė, Kvieska, 2018).

Kita vertus, mokymas ir mokymas(is) XXI amžiuje peržengia klasės ir mokyklos ribas, mokiniai gali mokytis ne tik klasėje, todėl svarbios įvairios aplinkos, kuriose mokinys randa jį dominančią informaciją, priemones žinioms ir gebėjimams įgyti (Vlies, 2020). Šis pokytis nulemtas spartaus skaitmeninių technologijų vystymosi, jų įsigalėjimo visuomenės gyvenime, diktuoja būtinybę kurti personalizuoto mokymosi aplinką kiekvienam mokiniui. Kuriant personalizuoto mokymosi aplinką klasėje, mokytojui kyla būtinybė (at)rinkti būtiną informaciją apie kiekvieno mokinio pasiekimus, daromą akademinę, socialinę pažangą, asmeninius siekius, interesus, poreikius, galimybes, padėti mokiniui stebėti ir fiksuoti daromą asmeninę pažangą, priimti tinkamus tolesniam mokymuisi sprendimus.

Mokytojas, kurdamas personalizuoto mokymosi galimybes mokiniui, nuosekliai pateikia mokymosi turinį, užtikrina mokomojo turinio tęstinumą ir perimamumą; stebėdamas mokinio daromą pažangą, kylančius mokymosi sunkumus, laiku reaguoja ir padeda mokiniui siekti numatytų mokymosi siekinių. Tačiau mokytojui reikia papildomos informacijos apie kiekvieno mokinio mokymosi ypatumus, interesus, poreikius, kad galėtų siūlyti mokiniui priimtinus mokymosi būdus, koreguoti mokymosi turinį.

Mokiniai geriau žino, kas jiems yra įdomu, smalsu, kokiu būdu naują informaciją jie lengviau supranta, kas juos motyvuoja tęsti mokymąsi. Mokiniai, turėdami daugiau laisvės rinktis mokymosi būdus, tempą, labiau įsitraukia į mokymąsi, tobulėja jų savivaldaus mokymosi įgūdžiai. Tačiau mokiniai gali ne iki galo suprasti, ką jiems reikia išmokti, per daug siaurai sutelkti dėmesį į tai, kas juos domina, ir ignoruoti svarbią mokymosi turinio dalį.

Kiekvieno mokinio įgalinimas siekti asmeninės pažangos, tinkamos personalizuotam mokymuisi aplinkos sukūrimas kiekvienam klasėje mokytojui tampa iššūkiu, kuris įveikiamas pasitelkiant įvairias skaitmenines šiuolaikinio mokymo(si) technologijas. Kaip skaitmeninės technologijos gali prisidėti prie mokinio asmeninės pažangos ir personalizuoto mokymosi?

Personalizuoto mokymosi sėkmė priklauso nuo personalizuoto mokymosi aplinkos, kurioje sutelkiami visi reikalingi ištekliai: mokytojai, organizuojantys personalizuotą mokymąsi, mokymosi įrankiai (skaitmeniniai ir pan.), informacija apie mokinį, kiti būtini ištekliai, edukacinės paslaugos. Esminė personalizuotos mokymosi aplinkos dalis – skaitmeniniai ištekliai (skaitmeninės mokymosi platformos, programos), kuriose mokiniams pateikiamas mokymosi turinys, numatomos mokinių mokymosi veiklų stebėsenos galimybės, mokymosi duomenų analitika, dirbtinio intelekto teikiamos rekomendacijos mokiniui ir mokytojui.

Neabejotina personalizuoto mokymosi nauda kiekvienam mokiniui, t. y. kiekvieno mokinio įgalinimas siekti asmeninės pažangos (akademinės, socialinės), įgyti būtinų savarankiško gyvenimo kompetencijų ir personalizuotos mokymosi aplinkos galimybių. Tačiau asmeninė pažanga yra siejama ne tik su akademiniais pasiekimais. Ji siejama ir su asmenybės branda (savivoka, saviverte, vertybiniu kryptingumu ir gyvenimo būdu), gebėjimu bendradarbiauti, siekti bendrų tikslų, spręsti problemas, veikti. Mokyklose išskirtinis vaidmuo tenka mokytojui – rasti pusiausvyrą tarp mokymosi klasėje (grupėje) ir personalizuoto (suasmeninto) mokymosi, tarp mokymosi kartu ir mokymosi vienam, akademinių pasiekimų ir asmens brandos, savivokos, bendrakūros gebėjimų.

Literatūra

1. Kvieskienė, G., Kvieska, V. (2018). Personalizuoto ugdymosi inovacijos ir sumanioji komunikacija. Socialinis ugdymas. Personalizuotas ugdymas visiems, 48(1), 6–24. https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/108825/1/ISSN2351-6011_2018_V_48_N_1.PG_6-24.pdf
2. Vlies, R. (2020). Digital strategies in education across OECD countries: Exploring education policies on digital technologies. OECD Education Working Papers, 226. Paris: OECD Publishing.

Gražina Šmitienė

2021-12-31