Mokyklose šalia tradicinio mokymosi vis dažniau taikomas ir skaitmeninis mokymasis, naudojant įvairias edukacines technologijas. Skaitmeninių mokymo(si) priemonių kūrimas ir diegimas yra besivystanti ir perspektyvi edukacinių technologijų sritis. Mokymasis naudojant skaitmenines mokymo(si) priemones sudaro prielaidas mokiniams prisiimti atsakomybę ir kontroliuoti savo mokymąsi, pasirinkti mokymosi strategijas. Mokytojams tai būdas stiprinti besimokančiųjų įsitraukimą ir mokymosi motyvaciją, nustatyti, ką mokiniai turi padaryti, kad pasiektų išsikeltus mokymosi tikslus (Siemens, 2013; Kurvinen et al., 2020).

Skaitmeninio mokymosi organizavimui būtinos sąlygos (Lin et al., 2017):

• skaitmeninė mokymosi medžiaga, kai besimokantieji gali mokytis naudodami tam tikrą skaitmeninės mokymo(si) medžiagos turinį, pavyzdžiui, elektroninius vadovėlius, pratybas, suskaitmenintą medžiagą, duomenis ir kt. mokomąjį turinį, pateiktą skaitmeniniais metodais;
• skaitmeninės mokymosi priemonės, kai besimokantieji gali tęsti mokymosi veiklą naudodami skaitmenines priemones, tokias kaip kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai, kuriuose yra įdiegtos tam tikros mokomosios programos, platformos ar kiti įrankiai;
• skaitmeninis pristatymas, kai besimokančiųjų mokymosi veikla, rezultatai gali būti pateikti ir prieinami virtualioje mokymosi aplinkoje;
• savarankiškas mokymasis, kai pagrindinis dėmesys skiriamas besimokantiesiems, kurie patys turi įsitraukti į skaitmeninį mokymąsi ir savarankiškai pagal pateiktus nurodymus, vertinimo kriterijus atlikti užduotis.

Rekomenduojamos skaitmeninės mokymo(si) priemonės

Nacionalinė švietimo agentūra yra sudariusi rekomenduojamų skaitmeninių mokymo(si) priemonių sąrašą čia >. Šiame sąraše skaitmeninės mokymo(si) priemonės suskirstytos pagal ugdymo sritis, dalykus, klases, finansavimą (mokamos, nemokamos, iš dalies mokamos). Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose naudojamų skaitmeninių mokymosi priemonių sąraše pateikiamas priemones galima suskirstyti į dvi grupes:

• vienakryptės skaitmeninės mokymo(si) priemonės, skirtos tik mokomajam turiniui perduoti, jos nekaupia duomenų apie besimokantįjį, ir grįžtamosios informacijos negauna nei mokinys, nei mokytojas;
• dvikryptės skaitmeninės mokymo(si) priemonės, perduodančios mokomąjį turinį, kaupiančios duomenis, teikiančios grįžtamąją informaciją tiek mokiniui, tiek mokytojui. Dvikrypčių skaitmeninių mokymo(si) priemonių yra vos ketvirtadalis (24 proc.), o vienakrypčių – dauguma (76 proc.).

Tikėtina, kad daugelis mokytojų naudojamų skaitmeninių mokymo(si) priemonių yra skirtos tik turiniui perduoti, nes mokiniams nesudaro galimybių nei pateikti klausimų, nei ieškoti į juos atsakymų.

Dokumentai, kurie reglamentuoja skaitmeninių mokymo(si) priemonių paskirtį, įsigijimą, naudojimą:

• Švietimo aprūpinimo standartai (2011). Šiame dokumente galite susipažinti su mokymo priemonėmis, reikalingomis programose apibrėžtam ugdymo turiniui įgyvendinti;
• Reikalavimai skaitmeniniams mokymo(si) ištekliams, priemonėms, informacinių ir komunikacinių technologijų įrangai įsigyti ir mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijai tobulinti (2020). Šiuose reikalavimuose rasite kriterijus, kuriuos turi atitikti skaitmeninės mokymosi priemonės, įsigyjamos už mokymosi lėšas;
• Informacijos apie skaitmenines mokymo priemones skelbimo tvarkos aprašas (2021). Jeigu norite paskelbti informaciją apie siūlomą skaitmeninę mokymosi priemonę Švietimo portale, šiame dokumente rasite informaciją apie tai, kokius duomenis reikia pateikti.

Skaitmeninės mokymo(si) priemonės giluminiam ir personalizuotam mokymui(si)

Skaitmeninės mokymo(si) priemonės naudojimas dar negarantuoja kokybiško ir šiuolaikiško ugdymo. Giluminiam ir personalizuotam mokymui(si) užtikrinti, mokinių įsitraukimui stiprinti veiksmingesnės tokios skaitmeninės priemonės, kurios teikia grįžtamąjį ryšį, kuria pasirinkimo galimybes, sudaro prielaidas mokytis atsižvelgiant į turimus gebėjimus bei interesus. Siekiant didesnio mokinių įsitraukimo, personalizuoto ir savivaldaus mokymosi, svarbus grįžtamojo ryšio teikimas laiku, mokinių asmeninės pažangos vertinimas giluminiu aspektu (ne vien tik pažymiu), pastebint jo / jos mokymosi bei galimybių stipriąsias ir silpnąsias puses. Tam mokytojas į pagalbą gali pasitelkti skaitmenines mokymo(si) priemones, kurios, pasak I. Molenaar (2021), sudaro sąlygas, pasitelkus dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką, efektyviau stebėti mokinio mokymąsi, greičiau pastebėti mokymosi spragas ar kitą besimokančiojo būseną, numatyti tolesnę mokymosi eigą, priimti sprendimus, reikalingus mokymui(si) optimizuoti.

Rekomenduojamos skaitmeninės mokymo(si) priemonės, integruojančios dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką

Šio projekto metu išbandytos dvi pagal filosofiją, tikslus, taikomus metodus ir mokymo(si) galimybes skirtingos skaitmeninės mokymo(si) priemonės. Eduten Playground ir LearnLab įgalina įtraukųjį ugdymą ir mokinių įsitraukimą, giluminį ir visuminį mokymąsi, asmeninės pažangos stebėjimą ir personalizuotą mokymąsi bei mokymąsi .

Literatūra

1. Kurvinen, E., Kaila, E., Laakso, M. J., & Salakoski, T. (2020). Long Term Effects on Technology Enhanced Learning: The Use of Weekly Digital Lessons in Mathematics. Informatics in Education, 19, 51–75.
2. Lin, M.-H., Chen, H.-Ch., & Liu, K.-Sh. (2017). A Study of the Effects of Digital Learning on Learning Motivation and Learning Outcome. EURASIA Journal of Mathematics Science and Technology Education, 1305–8215.
3. Molenaar, I. (2021). Personalisation of learning: Towards hybrid human-AI learning technologies. OECD Digital Education Outlook 2021: Pushing the Frontiers with Artificial Intelligence, Blockchain and Robots. Paris, OECD Publishing, https://doi.org/10.1787/589b283f-en.
4. Siemens, G. (2013). Learning Analytics: The Emergence of a Discipline. American Behavioral Scientist, 57(10), 1380–1400.

Aida Norvilienė, Dalia Baziukė

2021-12-31